Jis, o ne aš, yra informacijos mokslų daktaras.
Bet aš praktikoje čiupinėjau šimtus skirtingų monitorių, todėl dažnai tuos dalykus, kurie pas Miką pažymėti žvaigždute ir skliaustais, iš karto statyčiau į pirmą vietą.
Štai pastraipos, kurias fotografams koreguočiau:
"Nors mano pagrindinis darbas susijęs su nuotraukų apdorojimu, esu ir nemažas žaidimų bei filmų gerbėjas, todėl reikalavimų monitoriui sąrašas šiek tiek ilgesnis nei pridera įprastam fotografui."
- - -
Kiek šiandien suprantu skirtumus tarp monitorių, skirtų žaidimams ir fotografijai, tai tarp jų brėžiu labai ryškią ir nesusikertančią liniją. Tuo metu, kai Mikas rinkosi (2008m vasarą), LCD monitoriai dar buvo ganėtinai lėti. Tačau dabar jie veža 2ms ar net 1ms, o DP gali perduoti iki 300Hz dažnį. Tai visiškai nesuderinama su stabilumo reikalaujančiu lėtu pikselių vartymusi fotografijai skirtuose monitoriuose, su kuriais dabar be vargo pažiūrėsite visus filmus.
"Užrašas IPS dar nereiškia, kad ekranas tikrai geras".
Prekiniu ženklu "IPS" šiandien manipuliuojama - tiek gamintojų, tiek pardavėjų - taip stipriai, kad jau senai užrašas "IPS" nieko nebegarantuoja. Dažniausiai ant gero IPS monitoriaus yra "IPS" logotipas su pasvirusiasi RGB brūkšneliais. Tai LG.IPS registruotas prekinis ženklas.
Bet jei lipduko nėra?
Kyla pagrįstas klausimas - o kodėl jo nėra?
O jo gali nebūti dėl daugybės priežasčių.
Pirmoji iš jų - šitas prekinis ženklas priklauso LG matricoms, o LG nėra nei pirmoji, nei vienintelė, gaminanti ekranus pagal IPS(InPanelSwitching) technologiją. IPS-tipo modifikacijų šiandien yra begalė.
Pirmiausia su tokia "keistenybe" susidūriau, kai lietuvaičiai ėmė pirkti iš "Kilobaito" Acer notebookus pagal akcijinę skrajutę. Ant skrajutės buvo modelio serija (pvz V5) ir užrašas "IPS". Daugiau niekur IPS logotipo nebuvo - nei Kilobaito tinklapyje, nei lipduko ant paties kompiuterio, nei jo specifikacijose, nei Acer tinklapyje.
Ateini su skrajute, ant kurios parašyta nuolaida prie "IPS", (nes iš kolegų girdėjai, kad IPS yra gerai), tau rodo į lentyną ir nusiperki notebooką su neblogu apžvalgos kampu, bet...
Jis nei kalibruotas, nei nekalibruotas nerodo taip, kaip rodo pigiausi Dell ekranai su IPS.
Kame reikalas ?
Tada "MonInfo" pagalba nuskaičius konkretų ekrano modelį, per panelook.com sužinai, kas viduje per ekranas.
Pasirodo, kad jokio LG.IPS ten nė kvapo nebuvo. Ten buvo kitos kompanijos ekranai kitokios IPS modifikacijos, turintys tik 6bitus, t.y. 262'000 atspalvių (kaip mano senutė Nokia).
Po kelių tokių pasikartojusių atvejų įsitikinau, kad Kilobaitas sąmoningai ir sėkmingai naudojasi LG.IPS logotipu ir apgaudinėja žmones skrajutėmis. (turiu tai įrodančias nuotraukas, tad šmeižtu manęs neapkaltins).
Klausimas - kas per IPS'ai vaikšto rinkoje ir kam jie išvis dedami į notebookus ?
"jei pažvelgę į monitoriaus charakteristiką išvysite žiūrėjimo kampą mažesnį nei 176 laipsniai, tai greičiausiai TN monitorius (tik VA ir IPS monitoriai pasižymi 176-178 laipsnių žiūrėjimo kampu)"
- - -
Pats pirmas IPS požymis - žymiai platesnis už pigiausių TN ekranų apžvalgos kampas.
Tai labai gelbėja mažame notebooko ekrane, kai prie jo prisėda keli žmonės. Pirmas įspūds - geras ekranas, todėl to pakanka neišmaniems klientams :)
Tačiau tik aukštos klasės IPS'uose kampas yra 178x178 laipsniu.
Tokius monitorius pavertus vertikaliai, galima vienodai žiūrėti iš abiejų šonų.
O pigių IPS ekranų su 6 bitais apžvalgos kampas dažniausiai yra žymiai mažesnis - siekia ne daugiau 160x160 laipsnių. Tas lengvai matoma plika akimi net nevarant monitoriaus.
Be to - aukštos klasės PLS ir VA turi tą patį ~178x178 apžvalgos kampą. Todėl mažesnis nei 178x178 (176x176) laipsniu kampas dar nereiškia, kad ekranas ne IPS, bet jau reiškia, kad jis - ne aukščiausios kokybės, net jei vadinamas IPS.
Išvada - apžvalgos plotis visiškai nenurodo ekrano klasės, bet išduoda "kokybės kategoriją".
"IPS - Neturi kitoms matricoms būdingų trūkumų"
- - -
Net kai IPS aukštos kokybės ir turi patį geriausią apžvalgos kampą, jis nusileidžia tokios pat kategorijos (sakykim- 8bitų) VA, TN ir PLS matricoms dviem bruožais:
IPS turi mažesnį kontrastą ir silpnesnę juodą spalvą.
Tačiau IPS'o kontrasto paprastų nuotraukų redagavimui dabar iš esmės visada pakanka.
Tačiau rimtuose darbuose (sakykime, spaustuvėje) su IPS'o juodos tonais ir pustoniais gali būti vargo.
"IPS matricas turintys monitoriai yra patys brangiausi ir naudojami profesionalų fotografų bei dizainerių visame pasaulyje"
- - -
Suprantant, kad IPS gali būti ir labai pigūs, ir prastesnių spalvų nei PLS, VA, ar net TN (nes ir šitie gaminami 8 bitų), suprantame kad "IPS" - nevisada profesionaliausi, ar brangiausi pasaulyje.
"S-IPS, AS-IPS, H-IPS, H2-IPS, A-TW-IPS, E-IPS, P-IPS, AH-IPS, AHVA, IPS-Pro, AFFS, PLS*, AD-PLS*, Super PLS*, S-IPS II, IGZO* Žvaigdute (*) neatsitiktinai pažymėtos PLS ir IGZO matricų modifikacijos. Tai atskiros matricų modifikacijos, kurias iš esmės galima vadinti atskiromis klasėmis, tačiau savo charakteristikomis labai primena IPS matricas."
- - -
Priskirti PLS ir IGZO vienai IPS grupei yra tiek pat teisinga, kaip plazminius ekranus vadinti LCD. Jei lyginsime su seniausia TN grupe, tada gal jie visi ir IPS. Bet tada IPS'ams turėtume priskirti ir VA, o juos kažkodėl išskiriame.
Manau, kad fotografijoje sutinkamus RGB ekranus reikia skirti i sias pagrindines grupes:
TN, VA, IPS, PLS, IGZO kiekviena iš jų - atskira technologija.
RGB - tai tik maža dalis ekranų rinkoje, nes medicina, video-rinka, bankai, prekybos centrai, TV naudoja daug kitų ekranų technologijų.
"Visgi daugiau ne visada reiškia geriau - retas iš mūsų sugebėtų rasti skirtumus šalia sustatytuose 8 bitų ir 10 bitų ekranuose."
- - -
Widegamut monitoriuose mažai skiriasi tik gerai sureguliuoto monitoriaus vaizdas Photoshop, Lightroom ir AdobeBridge.
O visos kitos programos, ikonos, naršyklės ir vieweriai rėkte rėkia sintetines raudoną ir salotinę spalvas. Ir visos programos tą pačią spalvą rėkia skiringai, nes ji yra už jų skaičiukų ribų.
Norite turėti widegamutą - prašom, jokių problemų!
Tik reiks nusipirkti EIZO su monitoriuje integruotu spalvų varikliu, (arba jį atitinkantį analogą) ir jį susikalibruoti hardvariškai. Tokių monitorių - kiek nori.
Bet tik ne už 500Eu :(
- - - - - -
BAIGĖSI SEKMADIENIS, TOLIAU PRATĘSIU KITĄ DIENĄ :)
- - - - - -
"LED monitoriai yra tie patys skystųjų kristalų monitoriai, kuriuose vietoj įprastų kristalus apšviečiančių CFL lempų naudojami šviesos diodai (besidomintiems rekomenduoju papildomai perskaityti strapsnį apie LED tipo apšvietimą). To pasekmė – geresnis ekrano homogeniškumas (apšvietimo vientisumas)"
"Adobe RGB spalvų erdvė, gebanti atvaizduoti didesnį spalvų spektrą, buvo sukurta norint palengvinti darbą spaustuvėse (sRGB nebuvo pakankamas)"
"Kaip matome iš paveikslėlio, Adobe RGB yra pranašesnė atvaizduojant žalsvus bei melsvus spalvų pustonius."
"Turint omeny, jog fotografai dirba su statiniais vaizdas, atsako laikas turėtų rūpėti jiems mažiausiai. Tad šis skyrelis labiau tiktų tokiems kaip aš, kurie monitorių nusiteikę naudoti ne tik darbui, bet ir pramogoms."
Monitorių ir specifikacijų lentelė iš esmės klaidinga - joje labai daug netikslumų formatų ir bitų reikšmėse. Tai gali klaidinti.
"16:10
FullHD"
Ir dar nematau paminėtos labai svarbios jungiamųjų kabelių (DVI, HDMI, DisplayPort (ThunderBolt) problematikos.
O čia labai gera , sakyčiau ESMINĖ pastraipa apie Widegamut, už kurią Mikui dėkoju ir žemai lenkiu galvą. Aprašyta visa esminė problematika.
Aš ją įvardinčiau sarkastiškai: "Pats nusipirkai, dabar turėkis"
Kiekvienam, kuris sako, kad nusipirko widegamut, paskaitęs Miko straisnį, reikia liepti perskaityti jį iš naujo tiek kartų, kol supras, kas čia parašyta:
"Štai čia prasideda įdomioji dalis. Pasirodo techninė įranga aplenkė programinę įrangą ir net šiuo metu tik pakankamai nedidelė programų dalis sugeba atvaizduoti papildomas spalvas teisingai. Kas gi atsitiko ? Programinė įranga, pritaikyta dirbti sRGB režime, turi ribotą skaičių kiekį spalvai užkoduoti. Išplėtus spalvų kiekį skaičių kiekis nepakito, todėl tie patys skaičiai dabar nurodo jau šiek tiek kitokią spalvą (pvz. sodri žalia atrodo kaip salotinė, nors ji koduojama tuo pačiu R0;G255;B0 kodu)...
Vienintelis problemos sprendimo būdas – programinė įranga, palaikanti spalvų valdymą (angl. color managed). Visgi ar verta nerimauti ? Jei kompiuteris būtų naudojamas tik nuotraukų redagavimui, didelių problemų kilti neturėtų. Būtiniausios programos jau palaiko spalvų valdymą: darbui su nuotraukomis – Adobe Photoshop, nuotraukų peržiūrai ir organizavimui – ACDSee Pro, naršymui internete – naujesnės Mozilla Firefox versijos. Nesklandumai prasidėtų tuomet, jei sumanytumėte naudoti kiek kitokią programinę įrangą arba žiūrėsite filmus – kitų nuotraukų organizavimo programų bei naršyklių, palaikančių spalvų valdymą, beveik nėra, o vaizdo failų grotuvų kol kas išvis nepavyko surasti (kelių populiarių grotuvų kūrėjų artimiausioje ateityje net neplanuoja įdiegti spalvų valdymo). Windows Vista / 7, skirtingai nuo daugelio kitų operacinių sistemų, turi neblogą integruotą spalvų valdymą, kurį kai kurie vartotojai laiko panacėja kovoje su išplėsto spalvinio diapazono monitorių bėdomis. Po ilgų teisybės paieškų visgi aptikau informacijos, jog net ir operacinės sistemos lygmeny integruotas spalvų valdymas trečiųjų šalių programų nepaverčia tokiomis, kurios gali tinkamai interpretuoti ir valdyti spalvas...
Tad rinkdamiesi įvertinkite, kad programinės įrangos kūrėjai neįgalūs pasiūlyti pakankamai produktų, leidžiančių išplėsto diapazono monitorių savininkams monitorių naudoti kitoms užduotims be didesnių nepatogumų...."
Rašau juodraštį, vis atnaujinsiu ir pratęsiu vėliau...
No comments:
Post a Comment