Sunday, December 6, 2015

RGB teorijos problemos spalvų tikslumui.

1. Spalvinės erdvės - sRGB, AdobeRGB, ProPhotoRGB, CMYK, Grayscale - yra tik teoriškai, bet ne tiesiogiai susijusios su ekrano spalvinėmis galimybėmis. Monitorius šviečia RGB analogu (panašiai, kaip fotoaparato sensorius, priimantis RGB analogą).
Todėl nereikia manyti, kad 99% sRGB ar 80%AdobeRGB reiškia, jog monitorius yras sukurtas pagal sRGB, AdobeRGB, CMYK spalvinės erdves.
Kaip taisyklė - spalvinės erdvės "prasilenkia" su ekranų galimybėmis. Vienų spalvų ekranai turi žymiai mažiau, o kitų - žymiai daugiau. Dabar populiariausi LG.IPS ekanai turi žymiai daugiau mėlynos spalvos, nei jos telpa į sRGB ar AdobeRGB remus. Iš to kyla didžiausios mėlynai-violetinės bei mėlynai-žydros spalvos paklaidos. Jos lieka, nors ir sumažėjusios, net po kalibravimo.

2. RGB spalvų aprašymo teorija yra tik viena iš daugelio ir viena iš pačių siauriausių.
RGB teoija remiasi į žmogaus akyje esančių nervinių lastelių jautrumą šviesai.
Tai trijų spalvų šviesos - R(raudonos), G(žalios) ir B (mėlynos) - teorinnių pozicijų 0-255 sandauga. 256x256x256 = 16'777'216 spalvų kombinacijų.
Tačiau šiandien, net su siauriausia RGB teorija mes faktiškai dar nesusitvarkome nei spausdindami, nei matuodami, nei gamindami ekranus.
LAB, HEX, teorijos apima visiškai kitaip išdėliotas spalvas.

3. Šviesos (RGB) teorija niekada neatitiks su pigmentų teorija. Šviesa neturi juodos, todėl juoda laikoma nulinė pozicija. Vien dėl to - visi ekranai turi didelių bėdų su juodos spalvos atvaizdavimu.
Šitos bėdos nėra pigmentiniuose dažuose, bet ten yra bėda su Balta spalva, nes pigmentai nešviečia - juos reikia apšviesti. Net naktį balta spalva išliks balta, nors mes jos visiškoje tamsoje galime nematyti. Sadolin

4. Trijų šviesos diodų teorija (dabar naudojama RGB) prasilenkia su šviesos fizika. Todėl idealių ekranų šioje technologijoje mes nesulauksime.
Nuo pirmo akvarelės paėmimo į rankas žinome, kad sumaišius mėlyną ir raudona spalvas, gausime violetinę. Tačiau fizikoje žmogaus akiai matoma Raudona (630-720nm) ir mėlyna (420-500nm) šviesos bangos yra skirtingame matomo spalvų spektro gale, o violetinė ir ultravioletinė (360-420nm) yra ne viduryje tarp mėlynos ir raudonos, o už mėlynos, priešingoje raudonai šviesai pusei.
Raudonos ir mėlynos bangos neįmanoma sumaišyti - jas įmanoma tik pastatyti šalia, kad jos susimaišytų regimame akies lauke. Tačiau vienodam intensyvumui pasiekti prie skirtingo šviesumo, reikės skirtingų mėlynos ir raudonos šviesos proporcijų. Nepakaks daugiau špilti baltos šviesos, kaip vandens į akvarelę.

5. Monitoriai yra kalibruojami prie vieno šviesumo, ir joks šviesos keitimas/šokinėjimas po kalibravimo nėra galimas. Ekrane proporcingai sumažėjus baltos pašvietimo spalvos, mūsų akims ekranas pakinta netolygiai, nes proporcingas baltos šviesos mažėjimas neproporcingai sumažina atspalvius - pirma mėlyną, paskui žalią, ir tik tada raudoną. Todėl, natūraliai silpstant ekrano pašvieimo lempoms, ar rankomis sumažinus šviesumą, ekraną tenka perkalibruoti.

6. Žmogaus akis silpniausiai priima mėlyną, nors mėlyna giliausiai prasiskverba tamsoje (todėl žvėrys gerai mato tamsoje, o mes - ne). O stipriausiai matome - geltonai-oranžiniai-raudoną šviesą, nors ji greičiausiai tamsoje išsisklaido. Todėl gatvių šviestuvai gaminami oranžinės spalvos, kareivių prožektorių dangteliai - raudonos, o giliame vandenyje žvejoti tinkamos blizgutės - mėlynos arba violetinės spalvos. Oranžinės šviesos efektyvumas (WATT virtimas Luxais) yra didžiausias, tačiau labiausiai iškraipantis atspalvius.


- - - - - - - - - - - -

Pradejau rašyti "trumpus paaiskinimus", ir issipleciau i teorija.
Dabar galvoju, kad eks dalinti teksta bent i dvi dalis :)

Pabaigsiu kitą dieną.

No comments:

Post a Comment